Vartymosi įgūdžių lavinimas (nuo 3 mėn.)

3-4 mėnesiai yra didelių judesių pokyčių metas kūdikių gyvenime. Šiuo laikotarpiu pagerėja ne tik viršutinių ir apatinių galūnių judesių kokybė (jie tampa dar aktyvesni ir labiau koordinuoti) bei sustiprėja galvos kontrolė, bet pastebimi ir pirmieji vaiko savarankiškos kūno pozicijos pakeitimo bandymai – pasiverčiama ant šono, apsiverčiama nuo nugaros ant pilvo bei nuo pilvo ant nugaros (šis judesys atliekamas nuo 4
mėnesio). Todėl šiuo metu labai svarbi yra tvirta kūdikio rankų atrama, stiprūs pilvo ir nugaros raumenys. Būtent tokio pobūdžio pratimai yra įtraukti į mūsų kineziterapines mankštas, kurių metu mokoma taisyklingo bei kokybiško vartymosi įgūdžių skatinimo.

Sėdėjimo įgūdžių lavinimas (nuo 6 mėn.)

Nepakankami sėdėjimo įgūdžiai, lėtas jų formavimasis – ganėtinai dažna problema, pasireiškianti kūdikystėje. Pagrindinės to priežastys – silpni raumenys, atsakingi už liemens kontrolę, silpni rankų bei pečių raumenys, prasta viršutinių galūnių atrama, nepakankamas dubens ir klubų mobilumas ar netaisyklingas judesio atlikimas. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, yra sudaryta mūsų kineziterapinių mankštų programa, siekianti padėti sukurti palankias sąlygas kūdikio sparčiam tobulėjimui.
(ŠIUOS ĮGŪDŽIUS TOBULINAMA TIK JEI VAIKAS MOKA VARTYTIS)

Šliaužimo/ropojimo įgūdžių formavimas (nuo 7 mėn.)

7–8 gyvenimo mėnesiai liudija apie itin aktyvią kūdikio kasdienybę. Šiuo metu dažnai pagrindinis judėjimo būdas yra šliaužimas, bandoma ropoti (šis judėjimo būdas gali pasireikšti ir kiek vėliau – nuo 10 mėn.). Besiformuojant šiems įgūdžiams yra itin svarbus taisyklingas jų atlikimo mokymasis, stiprūs rankų bei kojų raumenys, tvirta viršutinių ir apatinių galūnių atrama, liemens kontrolė, koordinuoti galūnių judesiai. Remiantis tuo ir buvo sukurta mūsų kineziterapinių mankštų programa, taikoma šio amžiaus kūdikiams.
(ŠIUOS ĮGŪDŽIUS LAVINAMA TIK JEI VAIKAS MOKA SAVARANKIŠKAI SĖDĖTI)

Savarankiško stovėjimo skatinimas (nuo 9 mėn.)

9–10 mėnesių kūdikių pagrindinė savybė yra nepastovumas ir visiško savarankiškumo siekis. Šio amžiaus kūdikiai geba nuolatos atrasti naujas tam tikrų pozicijų variacijas ir sąmoningai keisti įvairiausias kūno padėtis, tačiau dažnai pereiti į stovimą poziciją bei esant joje išlaikyti stabilią kūno padėtį yra labai sudėtinga. Šiems judesiams atlikti reikalinga stipri raumenų sistema (ypač kojų), taisyklinga atrama
pėdomis, kūno kontrolė, išlavinta pusiausvyra ir koordinacija. Būtent šias fizines ypatybes laviname kineziterapinių užsiėmimų metu.
(ŠIUOS ĮGŪDŽIUS TOBULINAMA TIK JEI VAIKAS SĖDI STABILIAI IR ROPOJA )

Netaisyklingos laikysenos koregavimas (6- 10 m.)

Dėl ko išsivysto netaisyklinga vaikų laikysena?

Pati svarbiausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra nepakankamas judėjimas. Trūkstant kasdienės apkrovos skirtingoms raumenų grupėms, didieji organizmo raumenys atlieka didesnį darbą, o smulkieji – (kurie yra gyvybiškai svarbūs judesių koordinavime) linkę nusilpti. Įprastai tai lemia silpnus tarpumenčio raumenis, silpną juosmeninį korsetą ir bendrą asimetriją abiejose kūno pusėse.

Kodėl svarbu formuoti taisyklingą laikyseną vaikams?

  1. Visų pirma, esant netaisyklingai laikysenai, kinta vidaus organų vieta. Net ir nežymus pokytis gali turėti rimtų pasekmių vidaus organų veiklai ir tolimesniam vystymuisi.
  2. Netaisyklinga laikysena nėra „išaugama“. Anksti pastebėtus pakumpusius pečius, atsikišusias mentes, pečių asimetriją, pėdų ar kelio sąnarių pokyčius galima koreguoti taisyklingų judesių pagalba, tačiau to nepadarius laiku, gali išsivystyti stuburo deformacijos.
  3. Svarbu suvokti, jog netaisyklinga laikysena vaiką lydės kiekviename žingsnyje – einant, sėdint, žaidžiant, juokiantis ar net miegant. Taip yra dėl to, jog esant raumenų asimetrijai, kiekviename judesyje, nevienodai įsidarbina tą pačią funkciją atliekantys raumenys.
  4. Esant netaisyklingai laikysenai, kinta stovėsena, eisena, didėja nuovargis ir įtampa tam tikrose raumenų grupėse (ypač pečių juostoje), ko pasekoje net ir jauno amžiaus vaikai skundžiasi galvos skausmu, pykinimu, juosmens ar kojų skausmais ir pan.
  5. Visas žmogaus organizmas yra susijęs tarpusavyje. Atsiradus asimetrijai pečių juostoje, kinta galvos ir menčių padėtis. Pakitus jai, organizmas bando tai kompensuoti pakitusia dubens, kelio sąnarių ir pėdų padėtimi. Tad svarbu suvokti, jog net ir nedidelis pokytis, atsiradęs jauname amžiuje, gali turėti pasekmių, kurios lydės žmogų visą gyvenimą.